Naujasis autonominis TT-S gerokai skiriasi nuo "Junior". "Junior" sugebėjo analizuoti aplinkos informaciją; jis turėjo videokameras, kurios galėjo matyti objektus ir kelio dangos ypatumus, ir visą šią informaciją jis derino su GPS navigacijos duomenimis. Visos informacijos apdorojimas buvo sudėtingas - mašinos viduje buvo  patalpinti du kompiuteriai su "Linux" operacine sistema ir keturių branduolių "Pentium" procesoriais, o programa buvo sukurta C ir C++ terpėse.

TT-S “Shelly” įdiegta kitokia sistema. Čia nėra videokamerų, tik GPS ir mažesnis, mažesnės galios kompiuteris, naudojantis "Sun Java Real Time System" realaus laiko sistemą. Kodėl? Nepaisant galingų "Junior" procesorių, į aplinką reaguoti jis sugebėdavo per 20-50 milisekundžių intervalą. TT-S “Shelly” važinėja daug didesniu greičiu, o lekiant 220km/h net 20 milisekundžių yra per didelis vėlinimas. "Norėdami kontroliuoti ratus ties sukibimo su kelio danga riba, mums reikia sugebėti reaguoti per kelias milisekundes", sako Stanek'as. Būtent tokio laiko pakanka, kad TT-S sureaguotų į pakitusias važiavimo sąlygas. Didžiausias iššūkis transporto priemonės laukia kitais metais, kai kūrėjų komanda su savo kūriniu dalyvaus "Pike's Peak hill climb race" lenktynėse.